Geriausias dalykas pasaulyje yra intervalo metodas.
Ir kai geriau pagalvoji, intervalai iš tiesų nėra taip jau blogai. Ypač tie,nuo minus iki plius begalybės,jei jau kalbant apie galimybių išnaudojimą,riziką ir gyvenimą. Kačių intervalas baigiasi devynetu. O mūsų? Vienetu,matyt, bet,kaip kažkada man kalbėjo, turim 1 gyvenimą,o viską statom ant kortos taip,lyg 9 turėtume.
Dar aną savaitę, kalbėdama su draugu jo klausiau,ar nebaisu išvažiuot ir sakiau,kad pati nė už ką nenorėčiau. Dabar sakau kitaip- noriu noriu noriu. “Aš labiausiai norėčiau to,kad gautum viską ko nori, viską viską”- sakė vakar mama. Mamų žodžiai visada ypatingesni nei kitų. Ir,man rodos, turiu visas galimybes išvažiuoti. Dar metai. O tada prasidėtų prancūziškas ruduo, ir cinamonu kvepiančios mažos gatvelės ir kone kiekvienoje iš jų boulangerie, pailgais siaurais langais. Ir tai yra viena iš realių svajonių,kai viskas priklauso tik nuo manęs.Nors man ir čia velniškai patinka. Kai taip sninga ir einu pas brolius kavos. Patinka patinka. Šiaip ar taip- kol kas esu čia. Ir iešiu galvas augančias gėlių vazonuose.
Man truputį baisu, kai sakai, kad išvažiuosi, nes ką aš be tavęs. Man aš.. Juk iš tiesų nėra tiek svarbu kur – svarbu, kad būsi. Svarbu ir tai, kad būtų gerai Tau. O aš jei ką važiuosiu tavęs lankyti ir vešiu tau lietuviško vyno ;D
O žinai,jei būtų LT ta specialybė matyt negalvočiau apie išvažiavimą.Ir tu atvažiuotum, per atostogas,o po to,tranzuodamos grįžtumėm namo ;]
Oi, turėsi priiminėt svečius kur bebūtum, Korsikoj ar ties pusiauju. Privešim cepelinų, vyno ir kur pajūry skandinsimės savo pačių sąpalionėse
Aha, kad ir kur aš būčiau svečių visada visada laukiu ;]
Tarp kitko, kalbant apie svečius, gali po truputį rezervuot kokią dienelę
O dabar juk galim tik šiaip pasvaičioti: kas/kaip bus. ;] juk gerai, kai šypsomės, netgi ir dėl svajonių (: o jos vieną dieną ims ir išsipildys. Žinau. Galbūt nebūtinai tokios apie kokias kalbam dabar, bet išsipildys. :] juk pildosi. Visada ;*