Panorėsiu ir praeis.Visiems praeina.

Noriu išvažiuoti į Prancūziją,dar tiksliau- į Korsiką. Saulėgrąžų laukų vis dar noriu, bet labiau- saulės, daug šiurkštaus smėlio,karšto vėjo ir žuvyčių prieplaukose. Taip būna tik Korsikoj. Esu įsitikinus.


O jei ne apie tokius materealius norus- noriu jausti,kaip reikėtų jausti,o ne taip kaip jaučiu. Tai yra,galima sakyti, amžina mano problema. Ir neišsprendžiama. Nes mano jautimas taip,kaip yra, dažnai skaudina tiek mane pačią,tiek kitus, todėl nebūtų nieko geresnio,nei jausti protingai. Nors pastaruoju metu jaučiuosi pakankamai labai laiminga,mylima ir svarbiausia- laisva.


Šiaip ar taip- noriu išvažiuoti ir išvažiavus kurį laiką nejausti nieko,ką jaučiu būdama čia.

~ by mylima on Sausis 20, 2008.

6 atsakymų to “Panorėsiu ir praeis.Visiems praeina.”

  1. O koks būtų jausmas ‘kaip reikėtų’?

  2. Toks,kai myli tuos,kurie myli tave,o ne tuos kuriuos iš tiesų myli.Neįmanoma.

  3. Net ir skamba kvailai. Apskritai tas reikėjimas man nesiderina su žodžiu ‘meilė’ ;]

  4. man irgi. sakau- neįmanoma.bet už tai kaip tobula būtų,taip kad būtų galima apsivemt iš pasišlykštėjimo

  5. Tobula? Žinai, katukai, man atrodo, kad būtų totali nesąmonė. :D Būtent – “apsivemt iš pasišlykštėjimo”. Bent man tokiu atveju gerokai apsiribotų tam tikri gyvenimo jutimai :P Gal telieka kaip yra…

  6. Yra kaip yra,o yra gerai.Man gerai.Bet kitiems mano gerov4 kartais kainuoja. Va va tas ir neramina.

Palikite komentarą